- klambaris
- ×klam̃baris (plg. l. klambra, vok. Klammer) sm. (1) KI67 1. kobinys apatiniam staklių riestuvui sulaikyti, kad, įtempus audeklą, nesisuktų atgal: Klambaris užsikerta į dantelius Žd. 2. kablys (?): Įsek klam̃barį ir užsikabink duris Dov. 3. Prk smailiais lenktais galais geležis medžiui laikyti, kad nejudėtų tašant.
Dictionary of the Lithuanian Language.